Kas yra pinigų srautų ataskaita ir kaip ją analizuoti?

Pinigų srautų ataskaita – tai finansinė ataskaita, rodanti grynųjų pinigų judėjimą įmonėje per ataskaitinį laikotarpį. Ataskaita fiksuoja, kiek pinigų įmonė gavo, kiek išleido ir koks likutis liko laikotarpio pabaigoje.

Ataskaitą sudaro trys dalys – pagrindinės veiklos, investicinės veiklos ir finansinės veiklos pinigų srautai.

Įmonėje pinigų srautų ataskaitą rengia buhalteris. Efektyvesniam finansinių ataskaitų valdymui ir verslo procesų kontrolei rekomenduojame išbandyti „Contour Enterprise” verslo valdymo sistemą.

Kam naudojama pinigų srautų ataskaita?

Vadovas naudoja pinigų srautų ataskaitą įmonės likvidumui vertinti – ar įmonė turi pakankamai grynųjų pinigų padengti einamuosius įsipareigojimus. Ataskaita padeda numatyti mokėjimo sunkumus dar prieš jiems atsirandant.

Investuotojas naudoja ataskaitą įmonės finansinei būklei patikrinti. Pinigų srautų skaičiais manipuliuoti sudėtingiau nei pelno rodikliais, todėl ataskaita parodo tikrąją įmonės situaciją.

Skirtingai nuo pelno ir nuostolio ataskaitos, pinigų srautų ataskaita rodo tik faktiškai atliktus pinigų judėjimus.

Taip pat skaitykite → Pelno ir nuostolio ataskaita – ką ji pasako apie jūsų verslą?

Iš ko sudaryta pinigų srautų ataskaita?

Pinigų srautai iš pagrindinės veiklos

Pagrindinės veiklos pinigų srautas rodo, kiek grynųjų pinigų įmonė gavo ir išleido vykdydama kasdienę veiklą. Šioje dalyje fiksuojamos pajamos iš pardavimų, atlyginimai, mokėjimai tiekėjams, nuoma ir kitos veiklos išlaidos.

Pagrindinės veiklos pinigų srautas apskaičiuojamas pagal formulę:

Grynasis pelnas + nusidėvėjimas ir amortizacija + apyvartinio kapitalo pokytis = pinigų srautas iš pagrindinės veiklos.

Nusidėvėjimas ir amortizacija pridedami prie grynojo pelno, nes tai buhalterinės sąnaudos – įmonė už įrangą sumokėjo pirkimo metu, o ne tuo momentu, kai sąnaudos užregistruojamos apskaitoje.

Apyvartinio kapitalo pokytis rodo trumpalaikio turto ir trumpalaikių įsipareigojimų pasikeitimą. Pavyzdžiui, jeigu klientų skolos per laikotarpį padidėjo 50 000 EUR – įmonės sąskaitoje yra 50 000 EUR mažiau grynųjų pinigų.

Pinigų srautai iš investicinės veiklos

Investicinės veiklos pinigų srautas rodo, kiek pinigų įmonė skyrė ilgalaikiam turtui įsigyti arba gavo jį pardavusi. Šioje dalyje fiksuojami įrangos, nekilnojamojo turto, gamyklų pirkimai ir kitų įmonių įsigijimai.

Investicinės veiklos pinigų srautas dažniausiai yra neigiamas – veikianti įmonė nuolat investuoja į įrangos atnaujinimą ir plėtrą.

Pinigų srautai iš finansinės veiklos

Finansinės veiklos pinigų srautas rodo pinigų judėjimą tarp įmonės ir jos finansavimo šaltinių. Šioje dalyje fiksuojamos gautos ir grąžintos paskolos, išleistos ir supirktos akcijos, sumokėtos palūkanos ir išmokėti dividendai.

Sparčiai augančios įmonės dažnai pritraukia finansavimą išleisdamos naujas akcijų emisijas. Stabilios ir pelningos įmonės supirkinėja savo akcijas ir moka dividendus akcininkams.

Kuo pinigų srautų ataskaita skiriasi nuo pelno ir nuostolio ataskaitos?

Pelno ir nuostolio ataskaita gali rodyti didelį pelną, nors įmonės banko sąskaitoje pinigų trūksta.

Taip nutinka, kai klientai perka prekes, tačiau neatsiskaito laiku – pardavimai registruojami kaip pajamos, bet pinigai į sąskaitą nepatenka.

Pinigų srautų ataskaita šią problemą parodo iš karto. Jeigu skirtumas tarp pelno ir faktinio pinigų srauto nuolat didėja – tai signalas, kad įmonė turi surinkimo arba apskaitos problemų.

Kaip analizuoti pinigų srautų ataskaitą?

Pinigų srautų ataskaitos analizė pradedama nuo pagrindinės veiklos pinigų srauto.

Teigiamas pagrindinės veiklos pinigų srautas rodo, kad įmonės verslas generuoja pinigus. Neigiamas – kad kasdienė veikla kainuoja daugiau nei uždirba.

Nuosekliai augantis pagrindinės veiklos pinigų srautas rodo perspektyvią įmonę. Mažėjantis arba neigiamas pinigų srautas keletą laikotarpių iš eilės signalizuoja apie struktūrines problemas.

Antras žingsnis – palyginti pagrindinės veiklos pinigų srautą su grynuoju pelnu. Jeigu pelnas nuolat didesnis už faktinį pinigų srautą, įmonė registruoja pajamas greičiau nei gauna pinigus. Ilgainiui toks atotrūkis kelia bankroto riziką.

Trečias žingsnis – įvertinti investicinės veiklos pinigų srautą. Investicijų suma turi atitikti nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudas. Jeigu įmonė investuoja mažiau nei nusidėvi jos turtas – ji nepakankamai atnaujina įrangą ir gerina pinigų srautų rodiklius ilgalaikio konkurencingumo sąskaita.

Ketvirtas žingsnis – patikrinti finansinės veiklos pinigų srautą. Nuolat augančios paskolos, kai pagrindinė veikla negeneruoja pakankamai pinigų, rodo, kad įmonė finansuoja veiklą skolintomis lėšomis.

Grynasis pinigų srautas

Grynasis pinigų srautas rodo, kiek laisvų pinigų įmonei lieka po visų veiklos ir investicinių išlaidų. Jis apskaičiuojamas pagal formulę:

Grynasis pelnas + nusidėvėjimas ir amortizacija – apyvartinio kapitalo pokytis – kapitalinės išlaidos = grynasis pinigų srautas.

Teigiamas grynasis pinigų srautas reiškia, kad įmonė uždirba daugiau nei išleidžia veiklai palaikyti ir plėtrai finansuoti. Šiuos pinigus įmonė gali skirti dividendams, akcijų supirkimui, skolų grąžinimui arba tolimesnei plėtrai.

Neigiamas grynasis pinigų srautas reiškia, kad įmonė išleidžia daugiau nei uždirba iš veiklos. Trumpuoju laikotarpiu tai normalu augančioms įmonėms, investuojančioms į plėtrą. Ilgalaikis neigiamas grynasis pinigų srautas signalizuoja apie finansines problemas.

Įmonė, kurios pagrindinė veikla generuoja pakankamai pinigų investicijoms padengti, nepriklauso nuo išorinio finansavimo. Tai rodo stiprius finansinius pamatus.