Avansas, rankpinigiai ir užstatas – tai skirtingos išankstinio mokėjimo formos, kurių teisinės pasekmės nėra tapačios.

• Avansas – į galutinę kainą įskaitomas mokėjimas, kuris turi būti grąžintas, jei sandoris neįvyksta.
• Rankpinigiai – užtikrina sutarties vykdymą, gali būti prarasti arba turi būti grąžinami dvigubai.
• Užstatas – nėra tiksliai reglamentuotas, bet veikia kaip garantinis susitarimas.

Kas yra avansas?

Avansas – tai iš anksto sumokėta pinigų suma, įskaitoma į galutinę prekių ar paslaugų kainą.

Teisinis apibrėžimas

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (CK) aiškiai neapibrėžia avanso sąvokos, tačiau 6.309 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad iš anksto sumokėta pinigų suma yra laikoma dalies kainos apmokėjimu.

Teisminė praktika pripažįsta avansą kaip išankstinį mokėjimą, kuris grąžinamas, jei pagrindinė sutartis neįvyksta.

Pagrindinės savybės

• Įskaitomas į galutinę kainą. Avansas mažina likusią mokėtiną sumą.
• Grąžinamas tuo atveju, jei šalis negauna paslaugos ar prekės dėl sutarties neįvykdymo.
• Neužtikrina sutarties vykdymo. Avansas negali užtraukti teisinių sankcijų, jei viena iš šalių atsisako vykdyti įsipareigojimus.
• Galima sutarti kitaip. Šalys gali numatyti, kad avansas bus laikomas netesybomis, bet toks susitarimas turi būti aiškiai įrašytas sutartyje.

Kas yra rankpinigiai?

Rankpinigiai – tai iš anksto sumokėta pinigų suma, skirta ne tik patvirtinti sutarties sudarymą, bet ir užtikrinti jos įvykdymą.

Teisinis apibrėžimas

Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (CK 6.98 str. 1 d.), rankpinigiai – tai pinigų suma, perduodama pagal sudarytą sutartį siekiant patvirtinti jos egzistavimą ir užtikrinti vykdymą.

Rankpinigių sutartis privalo būti rašytinė – jei jos neįforminsite raštu, susitarimas bus laikomas negaliojančiu (CK 6.99 str.).

Pagrindinės funkcijos

Rankpinigiai atlieka tris funkcijas:

• Įrodomoji – patvirtina, kad pagrindinė sutartis yra sudaryta.
• Mokėjimo – gali būti įskaitomi į sutarties kainą.
• Užtikrinamoji – jei viena šalis neįvykdo įsipareigojimų, taikomos sankcijos:
  • jeigu sutarties nevykdo rankpinigius davusi šalis – suma lieka kitai pusei;
  • jeigu nevykdo gavusi šalis – ji privalo grąžinti dvigubą rankpinigių sumą.

Kas yra užstatas?

Užstatas – tai pinigų suma ar daiktas, perduodamas kaip šalių susitarimu nustatyta prievolės įvykdymo garantija.

Teisinis statusas

Užstatas nėra tiesiogiai reglamentuotas CK, tačiau laikomas galimu prievolės įvykdymo užtikrinimo būdu pagal nebaigtinį CK 6.70 straipsnyje pateiktą sąrašą.

Teismų praktikoje piniginis užstatas gali būti vertinamas pagal įkeitimo taisykles (LAT nutartis Nr. 3K-3-707/2013).

Pagrindinės savybės

• Neatlieka mokėjimo funkcijos. Skirtingai nei avansas ar rankpinigiai, užstatas nėra laikomas būsimos kainos dalimi.
• Atlieka užtikrinamąją funkciją. Jei skolininkas neįvykdo prievolės, tai šalis, kuri turi užstatą, gali jį pasilikti kaip kompensaciją.
• Gali būti susigrąžintas, jei sutartis įvykdoma arba nutraukiama abipusiu susitarimu.
• Sutartinis pobūdis. Užstato sąlygos turi būti aiškiai aptartos tarp šalių. Vienašalis traktavimas (pvz., „palikau užstatą, bet neįvardijau jo funkcijos“) nepakankamas.

Avansas, rankpinigiai ir užstatas – palyginimo lentelė

Kada verta rinktis vieną ar kitą?

Avansas tinkamas tada, kai:

• šalis nori iš anksto sumokėti dalį kainos be papildomų įsipareigojimų;
• yra tikimybė, kad sutartis gali neįvykti;
• tai – paslaugų, prekių ar nuomos sutartis be didelės rizikos.

Rankpinigiai naudotini tada, kai:

• reikalingas realus įsipareigojimų užtikrinimas abiem šalims;
• siekiama išvengti vienašalio pasitraukimo iš sutarties be pasekmių;
• sandorio vertė didelė (pvz., NT, automobilis), o šalių tarpusavio pasitikėjimas – ribotas.

Užstatas galimas tada, kai:

• šalys nori lanksčiau susitarti dėl prievolės užtikrinimo, nesivadovaujant CK nustatytais ribojimais;
• sandoris nėra formaliai reguliuojamas, bet į jš būtina įtraukti atsakomybės mechanizmą;
• naudojamos alternatyvios garantijos (lombardinė paskola, įrangos nuoma ir pan.).

Kaip apsisaugoti rašantis sutartį?

1. Aiškiai įvardykite mokėjimo paskirtį. Jei tai avansas – taip ir nurodykite. Jei tai rankpinigiai – būtina tai pažymėti raštu.
2. Venkite žodinių susitarimų dėl pinigų perdavimo. Ypač jei tai rankpinigiai – be rašytinės formos jie netenka teisinės galios.
3. Įtraukite atsakomybės sąlygas. Apibrėžkite, kas nutinka, jei šalis nevykdo įsipareigojimų: ar mokėjimas grąžinamas, prarandamas, ar taikomos netesybos.
4. Nepainiokite terminų. Tai, kaip šalis įvardija mokėjimą, neturi teisinės galios, jei faktinis turinys rodo ką kita. Neužtenka sutartyje parašyti „avansas“, jei norima taikyti sankcijas kaip už rankpinigius.
5. Kreipkitės į teisininką, jei sudaromas didelės vertės sandoris arba kyla abejonių dėl formuluočių.