Pelno ir nuostolio ataskaita – ką ji pasako apie jūsų verslą?

Pelno ir nuostolio ataskaita yra finansinis dokumentas, rodantis įmonės pajamas, sąnaudas ir finansinį rezultatą per ataskaitinį laikotarpį.

Ataskaita atsako į pagrindinį klausimą – ar įmonė uždirbo pelną ar patyrė nuostolį. Vadovas, buhalteris ir investuotojas naudoja šią ataskaitą sprendimams apie įmonės veiklą priimti.

Įmonėje pelno ir nuostolio ataskaitą rengia buhalteris. Efektyvesniam finansinių ataskaitų valdymui ir verslo procesų kontrolei rekomenduojame išbandyti „Contour Enterprise” verslo valdymo sistemą.

Iš ko sudaryta pelno ir nuostolio ataskaita?

Pajamos

Pajamos yra bendra suma, kurią įmonė uždirbo pardavusi prekes arba suteikusi paslaugas per ataskaitinį laikotarpį.

Ataskaita atskiria pardavimo pajamas nuo kitų veiklos pajamų – pavyzdžiui, nuomos pajamų arba gauto turto perleidimo pelno.

Pajamos ataskaitoje rodomos prieš atskaitant bet kokias sąnaudas.

Sąnaudos

Sąnaudos yra visos išlaidos, patirtos uždirbant pajamas per ataskaitinį laikotarpį.

Ataskaita sąnaudas skirsto į parduotų prekių savikainą, veiklos sąnaudas, finansines sąnaudas ir mokesčius.

Parduotų prekių savikaina apima tiesiogines gamybos arba pirkimo išlaidas. Veiklos sąnaudos apima darbo užmokestį, nuomą, rinkodarą ir administracines išlaidas.

Veiklos rezultatas

Veiklos rezultatas yra skirtumas tarp pajamų ir veiklos sąnaudų prieš atskaitant finansines sąnaudas ir mokesčius.

Teigiamas veiklos rezultatas rodo, kad įmonės pagrindinė veikla yra pelninga. Neigiamas veiklos rezultatas rodo, kad įmonės sąnaudos viršija jos uždirbamas pajamas iš pagrindinės veiklos.

Grynasis pelnas arba nuostolis

Grynasis pelnas yra suma, kurią įmonė faktiškai uždirbo per ataskaitinį laikotarpį. Jis apskaičiuojamas iš visų pajamų atėmus visas sąnaudas, finansines išlaidas ir pelno mokestį.

Pavyzdžiui, įmonė uždirbo 100 000 EUR pajamų, patyrė 80 000 EUR sąnaudų ir sumokėjo 4 000 EUR pelno mokesčio – grynasis pelnas sudaro 16 000 EUR.

Grynasis nuostolis atsiranda tada, kai sąnaudos viršija pajamas. Pavyzdžiui, įmonė uždirbo 100 000 EUR pajamų, tačiau patyrė 110 000 EUR sąnaudų – grynasis nuostolis sudaro 10 000 EUR.

Uždirbtas grynasis pelnas nepranyksta – jis perkeliamas į balansą ir užregistruojamas kaip nepaskirstytasis pelnas. Nepaskirstytasis pelnas yra sukauptas įmonės pelnas, kurio savininkai dar neišsiėmė kaip dividendų.

Kiekvienais metais uždirbtas grynasis pelnas didina šią sumą balanse.

Kaip skaityti pelno ir nuostolio ataskaitą?

Pelno ir nuostolio ataskaita skaitoma iš viršaus į apačią – nuo pajamų iki grynojo pelno arba nuostolio.

Kiekviena eilutė atspindi konkretų finansinį rodiklį, o kiekvienas rodiklis apskaičiuojamas remiantis ankstesne eilute.

Pirmoji eilutė rodo bendrąsias pardavimo pajamas. Iš pajamų atskaitoma parduotų prekių savikaina – gaunamas bendrasis pelnas. Iš bendrojo pelno atskaitomos veiklos sąnaudos – gaunamas veiklos rezultatas.

Iš veiklos rezultato atskaitomos finansinės sąnaudos ir pridedamos finansinės pajamos – gaunamas pelnas prieš mokesčius. Iš pelno prieš mokesčius atskaitomas pelno mokestis – gaunamas grynasis pelnas arba nuostolis.

Vadovas, analizuodamas ataskaitą, lygina einamojo laikotarpio rodiklius su praėjusio laikotarpio rodikliais.

Spartus pajamų augimas kartu su proporcingai augančiomis sąnaudomis rodo, kad įmonė nedidina veiklos efektyvumo. Pajamų augimas kartu su mažėjančiomis sąnaudomis rodo gerėjantį įmonės pelningumą.

Nuolatinis grynasis nuostolis signalizuoja apie struktūrines verslo problemas, kurias vadovas turi spręsti nedelsiant.

Ką pelno ir nuostolio ataskaita pasako apie įmonės veiklą?

Pelningumas:

• Ataskaita parodo, ar įmonės pagrindinė veikla generuoja pelną;
• Bendrojo pelningumo rodiklis parodo, kiek pelno lieka po parduotų prekių savikainos atskaitymo;
• Grynojo pelningumo rodiklis parodo, kiek pelno lieka iš kiekvieno uždirbto euro po visų sąnaudų atskaitymo.

Sąnaudų struktūra:

• Ataskaita parodo, kurios sąnaudų kategorijos sudaro didžiausią išlaidų dalį;
• Sparčiai augančios sąnaudos, neaugant pajamoms, signalizuoja apie veiklos efektyvumo problemas.
• Fiksuotų ir kintamųjų sąnaudų santykis parodo įmonės finansinį lankstumą krizės atveju.

Pajamų dinamika:

• Ataskaita rodo pajamų augimo arba mažėjimo tendenciją per kelis laikotarpius;
• Pajamų koncentracija vienam klientui arba produktui rodo didelę verslo riziką;
• Sezoniniai pajamų svyravimai padeda vadovui planuoti pinigų srautus.

Verslo tvarumas:

• Nuolatinis veiklos nuostolis rodo, kad įmonės verslo modelis reikalauja peržiūros.
• Augančios finansinės sąnaudos, viršijančios veiklos rezultatą, signalizuoja apie pernelyg didelį įsiskolinimą.
• Mažėjantis bendrasis pelningumas rodo didėjančią konkurenciją arba augančias gamybos išlaidas.

Kuo skiriasi pelno ir nuostolio ataskaita nuo balanso?

Abu dokumentai yra tarpusavyje susiję – grynasis pelnas iš pelno ir nuostolio ataskaitos didina nuosavo kapitalo dalį balanso ataskaitoje. Išsami įmonės finansinė analizė reikalauja abiejų ataskaitų vertinimo kartu.

Kaip dažnai reikia sudaryti pelno ir nuostolio ataskaitą?

Įmonės Lietuvoje privalo sudaryti pelno ir nuostolio ataskaitą kartą per metus – kartu su metinių finansinių ataskaitų rinkiniu. Metinę ataskaitą įmonė pateikia Juridinių asmenų registrui per 3 mėnesius po finansinių metų pabaigos. Įmonės, kurių finansiniai metai baigiasi gruodžio 31 dieną, ataskaitą pateikia iki kovo 31 dienos.

Įstatymas nenustato pareigos sudaryti tarpines ataskaitas, tačiau jos padeda vadovui priimti geresnius verslo sprendimus. Mėnesinė arba ketvirtinė pelno ir nuostolio ataskaita leidžia vadovui stebėti veiklos rezultatus ir laiku reaguoti į neigiamas tendencijas.

Bankai ir investuotojai dažnai reikalauja tarpinių ataskaitų prieš suteikdami finansavimą. Įmonės, kurių akcijomis prekiaujama biržoje, tarpines ataskaitas teikia pagal nustatytą tvarkaraštį.